- tesėjimas
- tesė́jimas sm. (1) K 1. NdŽ → tesėti 1: Ir tesė́jimas jo – dirba dirba ir nepavargsta DŽ. Tesė́jimas dirbti KŽ. Tu imi abejoti, begu tik iš netesėjimo, iš per didelio sunkumo jaučiai vos vos pakruta ir tokią kančią reiškia Vaižg. 2. → tesėti 3: Balia to miško ir tesė́jimas, ir turėjimas (neiškertamas) Lp. 3. NdŽ → tesėti 4: Žodžio tesėjimą jis (T.Ivanauskas) laikė savo pareiga ir to paties reikalavo iš kitų rš. Kronikos mini lietuvių duoto žodžio tesėjimą rš. Netesė́jimo pabauda DŽ. 4. K, NdŽ → tesėti 5. \ tesėjimas; atitesėjimas; ištesėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.